Žinios - 13 lapkričio 2021 | TermsHub
Atnaujinta 09 gruodžio 2021
Lankytojų sekimas: kodėl ir kaip tai vyksta? (+ Patarimai, kaip to išvengti.)
Išlaikyti anonimiškumą internete yra labai sunku. Taip yra dėl daugybės priežasčių, bet daugelis iš jų yra susiję su reklama. Didžiosios interneto korporacijos gali užsidirbti, žinodamos jūsų naršymo internete įpročius. Taigi šiame straipsnyje mes aptarsime, kada ir kaip vyksta interneto svetainių lankytojų sekimas, kam surinkti duomenys gali būti naudingi ir kaip apsaugoti save, jei tam tikrų duomenų atskleisti nenorite.
Kas yra lankytojų sekimas internete?
Apibūdinant paprastai – lankytojų sekimas internete, tai įvairios informacijos apie juos rinkimas naršant. Pavyzdžiui, stebint elgesio modelius ir pan. Daugelis svetainių administratorių, verslų interneto stebi savo lankytojų elgsena, nes nori sukurti kuo geresnę naršymo patirtį, tarkime, pasiūlyti prekę, kuri jums turėtų patikti.
Dažniausiai yra renkama tokia informacija apie lankytoją kaip e. pašto adresas, IP adresas, naršymo įpročiai. Tokio tipo duomenys leidžia prisiminti, kas jūs esate, ir panaudoti jūsų duomenis reklaminiais tikslais. Pavyzdžiui, parodyti jums reklamas, susijusias su jūsų pomėgiais ar gyvenimo būdu.
Lankytojų sekimas internete gali būti skirstomas į dvi kategorijas: kai duomenis renka pats svetainės savininkas ir kai duomenis renka trečiosios šalys. Pirmuoju atveju, dažniausiai, duomenys reikalingi, kad pagerintų jūsų naršymo patirtį. Pavyzdžiui, svetainė gali siūlyti naršyklei įsiminti jūsų vartotojo vardą ir slaptažodį, kad kitą kartą apsilankius nereikėtų įvesti šių duomenų. Taip pat saugomi duomenys gali būti susiję su jūsų pasirinkimais toje svetainėje, kad kiekvieną kartą nereikėtų visko rinktis ar nustatyti iš naujo. Taip pat duomenys gali būti naudojami svetainei tobulinti.
Trečiųjų šalių renkami duomenys, dažniausiai, yra susiję su reklama. Pavyzdžiui, pagal jūsų naršymo istoriją ir pagal tai, kas jus domina, reklamos kompanijos jums rodys tam tikras reklamas, atitinkančias jūsų pomėgius. Tokia tikslinė reklama turi daugiau šansų pritraukti pirkėjus, todėl yra patrauklus būdas reklamuotis.
Kodėl interneto svetainės seka savo lankytojus?
Dauguma interneto svetainių yra sukurtos komerciniais tikslais. Dėl šios priežasties, svetainių savininkai stengiasi pasinaudoti visomis įmanomomis lankytojų sekimo priemonėmis, kad jos padėtų uždirbti.
Vienas iš svarbių kriterijų svetainių savininkams – tai jų svetainės matomumas ir populiarumas. Turint aukštus reitingus, svetainė yra aukštesnėse paieškos pozicijose. O tai taip pat reiškia ir potencialiai didesnį pelną. Kad savininkai galėtų stebėti savo svetainės populiarumą, jiems reikia sekti, kiek lankytojų joje apsilanko. Geriausias būdas tai padaryti – sekti apsilankančius IP adresus.
Kaip jau minėjome anksčiau, reklama šiandien, dažniausiai, yra tikslinė. Taigi reklamos, kurias matote, dažnai yra pagrįstos jūsų naršymo istorija ir stengiasi jums parodyti tai, ką jūs mėgstate, kuo domitės. Pavyzdžiui, jei jūs „Google“ paieškos laukelyje įvesite „madingi džinsai“, tikėtina, kad vėliau matysite įvairių džinsų reklamas lankydamiesi ir kituose puslapiuose, kur yra rodomos reklamos.
Kai kurios reklamos gali atrodyti visai kaip ne reklamos. Vis daugiau reklamų kūrėjų šiandien stengiasi sukurti reklamas, kurios būtų itin įtaigios. Kartais gali atrodyti, kad tai ne reklama, o laiku ir vietoje pateiktas problemos sprendimo būdas, naudingas patarimas.
Tiesa, lankytojai internete yra sekami ne vien komerciniais tikslais. Dar viena priežastis, kodėl gali būti renkami tam tikri duomenys, tai svetainės testavimas. Pavyzdžiui, vertinant lankytojų reakciją į tam tikrą naują svetainės elementą galima išsiaiškinti, ar naujas dizaino sprendimas geras, ar ne. Tarkime, galima rinktis duomenis apie tai, ar lankytojas paspaudžia naujo dizaino mygtuką, ar dažniau naudodavosi senojo dizaino mygtuku ir pan. Tai gali padėti kuriant vartotojams draugiškus svetainių dizainus.
Kaip svetainės seka lankytojus?
Yra daug skirtingų būdų, kaip svetainių savininkai gali sekti lankytojų elgesį. Čia apžvelgsime tik populiariausius ir dažniausiai naudojamus būdus kaip svetainės seka savo lankytojus:
Išsaugodamos IP adresą ir e. pašto adresą
Kaip jau minėjome anksčiau, IP adresas padeda svetainei įsiminti konkretų lankytoją. Kaip ir realiame pasaulyje – jei dažnai lankotės tam tikroje parduotuvėje, jus įsimena parduotuvės personalas, taip ir internetinėje erdvėje – svetainės jus įsimena pagal jūsų IP adresą. Apsilankius dar kartą, jos gali pasiūlyti prekes, kuriomis domėjotės anksčiau ir pan.
Kai kurios svetainės naudoja iššokančius langus, tam, kad jums primintų užsiprenumeruoti naujienlaiškį. Tokiu būdu svetainės susirenka lankytojų e. pašto adresus ir gali juos panaudoti reklaminėms žinutėms siųsti. Dažnai lankytojai yra informuojami apie naujai paskelbtą turinį, naujas prekes ir pan. E. pašto adresas ir jūsų IP adresas yra vieni svarbiausių duomenų, kuriuos jūs galite pateikti svetainių savininkams. Taigi jų surinkimui yra skiriama daug dėmesio.
Įdiegdamos slapukus
Atsiminti konkretų lankytoją galima naudojant slapukus. Slapukai, tai teksto fragmentai, saugomi jūsų kompiuteryje. Jie „primena“ svetainei, kaip atvaizduoti tam tikrus jūsų pasirinkimus ar, pavyzdžiui, primena apie jūsų jau suvestus duomenis.
Kad dar labiau pagerintų vartotojo patirtį naršant, svetainių savininkai naudoja „pirštų atspaudų“ (angl. browser fingerprinting) technologiją, Ji leidžia atpažinti vartotoją pagal jo laiko zoną, pasirinktą kalbą ir vietos informaciją. Dėl šios technologijos naudojimo geriausiai yra žinoma „Facebook“ platforma. Ji leidžia jūsų draugams socialiniame tinkle atvaizduoti, kur jūs esate, kai paskelbiate įrašą ar įkeliate nuorodą. Iš vienos pusės, tai gali būti rimtas privatumo saugumo iššūkis, iš kitos – tai būdas išvengti skaitmeninių apgavysčių.
Įdiegdamos tinklo žymeklius (angl. web beacons)
Specialūs žymekliai, kurie yra patalpinami interneto svetainėje, gali padėti fiksuoti tam tikrą toje svetainėje atliekamą veiklą. Dažniausiai tokius jau sukurtus žymeklius siūlo įvairios įmonės, kad savininkams būtų lengviau sekti savo svetainę ir rinkti duomenis apie lankytojus.
Žymeklis gali būti mygtukas, nuotrauka, animacija ar tiesiog permatomas (nematomas) elementas, kuris yra tam tikroje puslapio vietoje ir fiksuoja atitinkamą informaciją. Jie gali sekti tokią informaciją kaip: kas peržiūrėjo konkretų svetainės puslapį, kiek ilgai jį peržiūrinėjo, ar buvo nukreipti į kitą puslapį ir pan.
Pavyzdžiui, „Google“ gali naudoti šią informaciją, kad įvertintų svetainės populiarumą. Tarkime, įdiegtas konkretus žymeklis gali turėti tokią funkciją: susekti, kaip ilgai joje užtrunka lankytojas. Jei lankytojas išeina po kelių sekundžių, svetainės reitingas krenta, nes ji nėra populiari / nepateikia informacijos, kurios tikisi lankytojai. Jei vartotojas svetainėje užtrunka ilgai, tai žymeklis užfiksuoja ir svetainė gali pakilti paieškos sistemos reitinguose.
Naudodamos sekimo pikselius
Sekimo pikselius galima vadinti viena iš aukščiau aptartų žymeklių rūšių. Pikselis dažnai pasitelkiamas reklaminiais tikslais. Pavyzdžiui, jis gali užfiksuoti, ar vartotojas domėjosi konkrečiu produktu (nebūtinai ant jo paspaudė, galbūt tik užvedė pelės žymeklį). Lankantis kituose puslapiuose jums gali būti reklamuojamas produktas, kuriuo domėjotės.
Kaip tiksliai veikia ir ką seka konkretus pikselis, priklauso nuo jo tipo ir kūrėjų parinktų nustatymų. Pikseliai atsimena jūsų IP adresą ar naršyklėje išsaugotus slapukus ir parenka reklamas pagal jas. Taigi visada, kai lankysitės internete naudodami tą patį IP adresą, jus seks ir pikselio surinkta informacija apie tai, kokias reklamas jums geriausia pateikti.
Šį reklamų personalizavimo būdą taiko daugelis didžiųjų kompanijų internete, o mažesnės dažnai pritaiko šį metodą bendradarbiaudamos su „Google“, „Microsoft“, „Facebook“, „Yahoo“ ar kt. Bendradarbiaujant su didžiosiomis kompanijomis, galima greitai pasiekti plačią auditoriją. Visur, kur yra šių įmonių reklaminių plotų (pvz., kažkieno tinklaraštyje), gali atsirasti ir tematiškai tinkanti reklama.
Lankytojų sekimas ir teisinio reguliavimo tendencijos pasaulyje
Žiūrint iš lankytojų perspektyvos, jų sekimas internete gali atrodyti nepageidaujamas ir žalingas. Todėl šiuos procesus reguliuoja teisiniai dokumentai. Kai kurie žmonės mano, kad toks sekimas išvis yra nelegalus, tačiau šalių vyriausybės ieško aukso vidurio – kaip legalizuoti tam tikrų duomenų sekimą ir apsaugoti vartotoją. Verslo atstovai turi laikytis teisinių reikalavimų, jei nori legaliai sekti savo lankytojus.
Privatumo politikos svarba
Svetainių savininkai privalo skelbti savo privatumo politiką. Nors daugelis interneto vartotojų niekada neskaito privatumo politikos, tačiau tai pagrindinis aspektas, leidžiantis įvertinti svetainės tinkamumą reklamoms ir pan. Pavyzdžiui, „Google“ neleis naudotis „Adsense“ paslaugomis, jei svetainė neturės tinkamos privatumo politikos.
„Adsense“ – tai „Google“ įskiepis, leidžiantis savo svetainėje atvaizduoti reklamas. Daugelis svetainių ir tinklaraščių iš to uždirba. Jei jūs esate svetainės savininkas ir planuojate naudoti „Adsense“, turite pirmiau pasirūpinti savo privatumo politika. „Adsense“ – viena populiariausių reklamos platformų, tačiau privatumo politikos reikalauja ir daugelis kitų platformų, pavyzdžiui, kompanijos „Microsoft“ projektas „Media.net“.
Kiekviena komerciniais tikslais sukurta svetainė, turi turėti privatumo politiką. Nesvarbu, kur pasaulyje jūs esate įsikūręs – privatumo politika yra privalomas reikalavimas visoms legaliai veikiančioms svetainėms. Ypač, jei planuojate užsidirbti iš jūsų svetainėje rodomų reklamų.
Naudojimosi internetu reglamentai
Tam, kad būtų laikomasi aukščiausių privatumo standartų, skirtingų šalių vyriausybės kuria skirtingas taisykles. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) mastu yra sukurtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Interneto ekspertai teigia, kad tai griežčiausias tokio tipo dokumentas pasaulyje.
BDAR apibrėžia, kokius reikalavimus turite išpildyti, kad galėtumėte rinkti savo lankytojų duomenis. Jei jūs teikiate paslaugas ES gyventojams ar jūsų įmonė yra įsikūrus ES, jūs turite laikytis BDAR reikalavimų. Nesilaikant BDAR keliamų reikalavimų reklamuoti savo svetainę ar uždirbti iš reklamų jūsų tinklaraštyje gali būti labai sunku ar beveik neįmanoma.
BDAR yra parengtas remiantis 7-iais pagrindiniais principais:
- Teisėtumas, teisingumas ir skaidrumas – viskas, ką jūs skelbiate savo svetainėje, turi atitikti ES teisę. Taip pat duomenų rinkimas turi būtų sąžiningas ir skaidrus.
- Tikslo apribojimas – jūsų kuriamas turinys ir pati svetainė turi būti tiesiogiai susiję su jūsų įmonės vykdoma veikla.
- Duomenų kiekio mažinimas – teikiami ir renkami tik tokie duomenys, kurių reikia siekiant jūsų tikslų.
- Tikslumas – informacija turi būti atnaujinama arba pašalinama, jei yra netiksli.
- Saugojimo trukmės apribojimas – duomenys gali būti saugojami tik tiek, kiek yra būtina, atsižvelgus į jūsų įmonės veiklos pobūdį. Ilgiau nei numatyta duomenys gali būti saugomi tik, pavyzdžiui, mokslo tikslais.
- Vientisumas ir konfidencialumas – BDAR apibrėžia, kam ir kokiais atvejais galima perduoti surinktus duomenis. Vien tas faktas, kad jūs tuos duomenis surinkote, dar nereiškia, kad galite jais dalytis, kada norite.
- Atskaitomybė – jūs esate atsakingas už tai, kokią informaciją skelbiate, kaupiate ar perduodate. Jūsų saugoma informacija negali būti naudojama dėl asmeninės ar finansinės naudos.
Tai tik bendrais bruožais apibūdinti principai, kuriais remiantis buvo parengtas BDAR. Galbūt iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta ir lengva, tačiau yra daug techninių detalių, kurias turi įgyvendinti interneto svetainių savininkai ES. Reikia nepamiršti, jog Europa yra tas žemynas, kuriame atsirado internetas (pirmąją svetainę 1990 m. sukūrė Europos atominių tyrimų centro (CERN) mokslininkai). Taigi nenuostabu, kad čia atsiranda ir pirmi griežti reglamentai, susiję su saugumu internete.
Amerikoje į BDAR savo panašumu galėtų lygiuotis Kalifornijos vartotojų privatumo aktas (angl. The California Consumer Privacy Act, trumpinys – CCPA). Tai teisinis dokumentas, kurio pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į dideles įmones – tokias, kurių metinės pajamos yra 25 mln. dolerių. Taip pat šiam aktui turi paklusti ir tos įmonės, kurios turi surinkusios daugiau nei 50 000 žmonių duomenis ar kurios bent pusę savo pajamų gauna iš duomenų pardavinėjimo.
CCPA esmė – jog Kalifornijos gyventojai turi turėti teisę žinoti, kokie tiksliai duomenys yra saugomi ir kam šie duomenys yra parduodami. Taip pat Kalifornijos gyventojai turi turėti teisę nesutikti, kad jų duomenys būtų perduoti kitiems. Kai kuriais atvejais yra galima prašyti, kad duomenys būtų ištrinti.
BDAR ir CCPA – tai vieni populiariausių teisinio reguliavimo pavyzdžių, kai kalbama apie privatumą ir duomenų saugumą internete. Kitos šalys dažnai seka jų pavyzdžiu, kurdamos savo teisinio reguliavimo mechanizmus. Tiesa, privatumo spragos internete – vis dar didelė problema. Dėl to, kad teisinis reguliavimas smarkiai skiriasi skirtingose šalyse, yra sunku sukurti vieningą interneto teisinę sistemą ir užtikrinti vartotojų saugumą.
Kaip išvengti elgesio modelių sekimo internete?
Tikriausiai skaitant šį tekstą jau tapo aišku, kad privatumas internete yra labai svarbus. Gali būti, kad jau svarstote, o kaip galima apsaugoti save? Iki tam tikro lygio, jūs galite kontroliuoti, kokią informaciją apie save pateiksite. Deja, tačiau vis dar yra ir tokių aspektų, kur savo duomenų pateikimo išvengti neįmanoma.
Atsisakymo ir nesekimo funkcijos
Šios dvi funkcijos yra dažniausiai pasitaikančios interneto erdvę reguliuojančiuose aktuose. Svetainėse jos yra pateikiamos kaip laukeliai, kuriuos gali pažymėti varnele. Tokiu būdu svetainės lankytojai gali informuoti apie tai, ar pageidauja gauti su svetaine susijusias naujienas, pakeitimus ir pan.
Atsisakymo funkcija taip pat gali būti naudojama, kai norima išsiaiškinti, ar vartotojas sutinka duoti savo kontaktinę informaciją. Taip pat tokiu būdu galima pasirinkti, ar vartotojas sutinka instaliuoti slapuką, kuris rodys suasmenintas reklamas ir pan.
Kai kurios naršyklės naudoja nesekimo hipertekstų persiuntimo protokolo (HTTP) antraštę, kuri neleidžia svetainėms naudoti numatytų sekimo priemonių. Tai neleidžia svetainėms naudoti ar išsaugoti kompiuteryje sekimo pikselių, tinklo žymeklių ir slapukų.
Susitvarkykite slapukų nustatymus
Vienas iš paprasčiausių dalykų, ką galite padaryti, kad sumažintumėte sekamos informacijos apie save kiekį, tai tinkami naršyklės nustatymai. Pavyzdžiui, naršyklės nustatymų skiltyje galite pasirinkti „Išjungti / nenaudoti slapukų“. Tai sumažins svetainių renkamos informacijos kiekį.
Žinoma, pasirinkus tokį nustatymą, susidursite su tam tikrais nepatogumais. Jums reikės pačiam įvesti vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitą informaciją kaskart, kai apsilankysite kiekviename puslapyje, kur to reikia. Tai gali apsunkinti naršymą internete, tačiau ir suteikti papildomo privatumo, jei jums to reikia.
Taip pat galima kas tam tikrą laiko tarpą ištrinti surinkus slapukus. Tą galite atlikti rankiniu būdu arba pasinaudodami naršyklės siūlomais įrankiais. Taip pat tam galima naudoti ir įvairias nemokamas programas. Tokiu atveju, jums net nereikės prisiminti padaryti šį darbą – programa tai atliks už jus pagal iš anksto nustatytą grafiką.
Naudokite saugią naršyklę
Kiekviena naršyklė turi įvairių funkcijų, užtikrinančių privatumą internete. Pavyzdžiui, net ir populiarioji „Chrome“ naršyklė turi „Incognito“ arba „Privatųjį režimą“. Tai naršymas atskirame naršykles lange, o to naršymo duomenys bus pamiršti ir ištrinti iš kompiuterio iškart, kai uždarysite naršyklės langą. Pasirinkus šį režimą, visi nustatymai, naršymo istorija ir kita informacija apie jūsų sesiją nebus įsiminta ar kur nors įrašyta. Tai garantuos saugų naršymą internete ir jums nereikės sukti galvos, jei pamiršite atsijungti ar kompiuteriui netikėtai išsijungus nebūsite tikri, kas atsitiko su jūsų naršymo istorija.
Tiesa, privatųjį režimą turi ne tik „Chrome“. Jį įjungti galima ir „Firefox“ bei kitose populiariose naršyklėse. Visose naršyklėse ši funkcija veikia panašiai kaip ir aukščiau aprašytas „Chrome“ langas.
Naudokite virtualiuosius privačiuosius tinklus (VPN)
Naudojant VPN paslaugą, galima nukreipti savo interneto srautą per serverius kitoje šalyje, kad atrodytų, jog jūsų IP adresas yra iš tos šalies. Šiandien naudotis VPN paslauga yra itin paprasta – įdiegti VPN programą savo kompiuteryje užtruksite vos kelias minutes. VPN įdiegti galima ir kaip plėtinį jūsų naršyklėje. Taip bus dar patogiau pasirinkti, kokios šalies serverius naudodami norite naršyti.
Naršymas naudojant VPN kartais netgi gali būti pageidaujamas. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės prašo, kad jų darbuotojai su klientais bendrautų prisijungę iš angliškai kalbančių šalių serverių. Taigi jei Azijoje gyvenantis darbuotojas prisijungia pasirinkęs Amerikoje esantį serverį, niekada niekas neįtars, kad jis nėra vietinis. Tai patogi funkcija, kuri gali būti naudinga įvairiose situacijose.
Naudokite TOR ar kitą panašią naršyklę
Tie, kurie naršydami internete visada nori išlikti anonimais ir paslėpti savo IP adresą, naršymui renkasi „The Onion Router“ naršyklę, geriau žinomą kaip TOR. Ši naršyklė sukurta remiantis „Firefox“. TOR yra labai populiari tarp tamsiojo interneto (angl. dark web) vartotojų. Iš esmės TOR veikia panašiai kaip VPN programa, tik čia VPN nereikia atskirai įdiegti. Taigi naudojant TOR galima naršyti internete ir išlikti visiškai anonimiškam.
Skirtumas toks, kad VPN programa leidžia pasirinkti kažkurią vietą pasaulyje iš kurios neva naršote. TOR šį sprendimą priima už jus, taigi kiekvieną kartą jūs jungsitės vis iš kitos vietos pasaulyje. Taigi vienos sesijos metu svetainė jus gali matyti kaip lankytoją iš Kinijos, kitos – kaip lankytoją iš Čilės ar Australijos, Antarktidos, Amerikos ir pan.
TOR taip pavadinta buvo dėl svogūno metaforos. Svogūnas yra žinomas dėl to, kad turi daug sluoksnių. Taigi ir TOR yra kaip tas svogūnas – kiekvieną kartą naršant internete leidžia atidengti vis kitą jūsų e. tapatybės (svogūno) sluoksnį.
Be TOR egzistuoja ir daugiau panašaus tipo naršyklių, kurios siūlo tokį funkcionalumą. Tai „Freenet“, „Tails“, „I2P“, „Subgraph“. Šias naršykles galite lengvai surasti ir parsisiųsti naudodami bet kokią paieškos sistemą.
Apibendrinimas
Kai kažkas tampa itin populiarus ir žmonių dažnai naudojamas, visada atsiras ir tų, kurie norės tuo populiarumu pasinaudoti ar iš jo uždirbti. Taigi internetas, greičiausiai, visada išliks vieta, kur atsiras bandančių pasipelnyti. Tai žinant galima spėti, kad internete surinkti mūsų asmeniniai duomenys dar ilgai išliks būdu uždirbti tiems, kas juos pardavinėja.
Žinoma, tam tikros priemonės gali sumažinti renkamų duomenų kiekį ir suteikti mums daugiau privatumo, tačiau visiškas anonimiškumas internete vis dar sunkiai pasiekiamas tikslas. Kol nenustosime naudotis socialiniais tinklais, nemokamomis pašto programomis ir t. t., tol jų kūrėjai ras būdų kaip panaudoti mūsų duomenis jų naudai. Ir, iš tiesų, negalime jų kaltinti. Juk mes naudojamės paslaugomis, kurias jie mums teikia už dyką, ar ne? Galima būtų siūlyti sprendimą – mokamas socialinių tinklų, pašto platformas mainais už anonimiškumą. Tačiau ar didžioji visuomenės dalis sutiktų už tai mokėti? Todėl realiausia šiame skaitmeniniame amžiuje yra gyventi ieškant balanso tarp privatumo ir duomenų atskleidimo, nes mažai tikėtina, kad artimiausiu metu kas nors keisis.
